Ridikas

Ridikų įvairovė

Ridikai (lot. Raphanus sativus) pasižymi dideliu kiekiu skirtingų rūšių. Tai maži raudoni prancūziški ridikėliai, kuriuos galima rasti visus metus, bet jie skaniausi pavasarį. Tai taip pat gali būti dideli juodi ridikai ar, kitaip vadinami, žieminiai ridikai (lot. Raphanus sativus var. niger), kilę iš Rytų Europos ir dažniausiai valgomi rudenį, žiemą. Galiausiai galima ragauti ilgus, ovalius japoninius ridikus „daikon“ (lot. Raphanus sativus var. acanthiformis). Nors visų šių ridikų vidus yra baltas, tačiau yra ir tokių rūšių, kuriose slepiasi rausvos spalvos minkštimas. Kuo ridikas jaunesnis ir kuo daugiau jis laistomas, tuo jis bus mažiau aštrus. Visgi gliukozinolatai, lemiantys ridikų aštrų skonį, yra organizmui naudingi ir reikalingi komponentai. Turtingi diuretinėmis savybėmis ir vandeniu, ridikėliai taip pat yra puikus vitaminų B9 ir C šaltinis.

Ridikų paruošimas

Paruošti ridikus yra labai lengva! Bet prieš tai – pasirink juos kuo šviežesnius. Nupjauk ridikų viršūnę aštriu peiliu, o šaknį gali nupjauti arba palikti, priklausomai nuo to, ar ridiką pjaustysi išilgai. Tada nuplauk jį pamerkdama į šaltą vandenį su actu.

Patarimas: valgyk šviežius ir neapdoros ridikėlius bei ridikus, nes taip geriausiai išsaugosi visas jų maistines savybes. Norėdama ilgiau išlaikyti ridikus šviežius, sudėk juos į stiklainiuką, užpilk vandeniu ir įdėk į šaldytuvą. Laikomas tokiu būdu, ridikas išlaikys savo traškumą ir šviežumą.